- kniausti
- kniaũsti, -ia (-čia, kniaũčia), -ė (-tė, kniaũtė) BŽ495, JI450, kniáusti 1. refl. kastis, lįsti gilyn, raustis: Kurmiai į žemę kniaũsiasi Kp. Paršelis (orig. paršelys) šiauduos kniaũsias J. | prk.: Šaltis griozdiškai kniausiasi rankovėse rš. 2. tr., intr. prk. ieškoti, versti, griozti, naršyti: Jis visą dieną kniausčia pakampiais Raud. Eik iš klėties nekniautus po kuparą! Ds. Ką čia kniausi kaip ir kiaulė migį?! Rk. | refl.: Kasiulis paskubomis ėmė kniaustis kišenėse ieškodamas tabako rš. Ko čia kniauties?! Ds. Kur čia kniausies, ko čia ieškai, ko čia verti? Lnkv. Ko čia kniausýs po tuos šiaudus kaip višta po kinį?! Vkš. Kniausiaus po kaldros J.Jabl(Žem). Pasilenkė prie maišo ir kažko kniausiasi ten rš. 3. refl. kniaubtis: Kniaũskiatės į lovą, kad tėvas nematytų Plt. Aš kniaustúos, nosį į žemę duriu J. Vaikas kniaũstės (rausės) į priegalį J. Pakėlęs galvą, jei mušusiojo neančtiko, vėl turėjo kniaustis (žaidžiant užsikniaubti) M.Valanč. Man apkyrėjo bekniaũsties, tegu eita kas kitas kniausties, aš kavosiuos (kniausinėjant) Slnt. | prk.: Saulelė merkėsi ir kniausėsi, glausdama arčiau savo spindulius Žem. 4. intr. prk. įsigilinus, atidžiai kokį darbą dirbti: Kai tik pradėjo aušti, tai anas lig prietemėlei kniautė Sv. 5. tr. godžiai valgyti, ryti: Per dieną pabuvęs, kniaũčia ir duoną Lzd. \ kniausti; apkniausti; atkniausti; įkniausti; iškniausti; nusikniausti; pakniausti; sukniausti; užkniausti
Dictionary of the Lithuanian Language.